Bendroji žemės ūkio politika
Pirminė šios politikos paskirtis – remti Europos ūkininkus ir užtikrinti Europos piliečių aprūpinimą maistu – nepakito, tačiau šiandieninės BŽŪP uždaviniai yra gerokai platesni. Europai reikia atsparaus, tvaraus ir konkurencingo žemės ūkio sektoriaus, padedančio užtikrinti, kad Europos piliečiams tiekiami maisto produktai būtų aukštos kokybės, saugūs ir įperkami, o socialinė ir ekonominė kaimo vietovių struktūra būtų tvirta.
Būsimoji BŽŪP bus grindžiama devyniais aiškiais ekonominius, aplinkosaugos ir socialinius politikos aspektus atspindinčiais tikslais, pagal ją toliau bus užtikrinamas aprūpinimas kokybiškais maisto produktais ir tvirtai remiamas išskirtinis Europos ūkininkavimo modelis, daugiau dėmesio skiriant aplinkai ir klimatui, taip pat bus remiamas tvaresnio žemės ūkio sektoriaus kūrimas ir gyvybingų kaimo vietovių plėtra.
Esminis pokytis – nuo 2023 metų ne mažiau kaip 1,095 mlrd. eurų, arba 27 proc. bendro priemonės biudžeto privaloma skirta aplinkosaugos ir klimato kaitos mažinimo priemonėms.
BŽŪP biudžetas skirstomas į du finansavimo šaltinius:
- Europos žemės ūkio garantijų fondą (EAGF) - 291,1 mlrd. EUR;
- Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai (EAFRD) - 95,5 mlrd. EUR .
Bendras biudžetas - 386,6 mlrd. EUR. Iš šios sumos 270 mlrd. eurų numatyta tiesioginėms išmokoms per EAGF.
Dar 10 mlrd. eurų žemės ūkio politikos sričiai bus skirta iš ES mokslinių tyrimų programos „Europos horizontas“. Šios lėšos bus naudojamos maisto, žemės ūkio, kaimo plėtros ir bioekonomikos sričių moksliniams tyrimams ir inovacijoms remti.
EK Siūlomas Lietuvos biudžetas - 4,56 mlrd. EUR
Administruojančios institucijos
Koordinuoja Lietuvoje
Ekspertinis vertinimas
BŽŪP įgyvendinimo tvarka gerokai supaprastinama ir modernizuojama. Keičiasi BŽŪP prioritetas – ne reikalavimų laikymasis ir taisyklės, o rezultatai ir veiksmingumas.
Kiekviena ES valstybė narė atlieka išsamią savo konkrečių poreikių analizę ir parengia BŽŪP strateginį planą (kurį tvirtina EK) , kuriame nurodo ketinamas taikyti priemones ir nustatys savo konkrečias siektinas reikšmes.
Kiekvienais metais šalys Komisijai pateiks veiklos rezultatų ataskaitas, kuriose bus aptarta pažanga siekiant konkrečiais rezultato rodikliais grindžiamų siektinų reikšmių.
Valstybėms narėms suteikiama galimybė labiau pritaikyti politiką prie savo žemės ūkio sektoriaus prioritetų – jos galės perkelti iki 15 proc. savo BŽŪP skirtų asignavimų iš tiesioginių išmokų į kaimo plėtros asignavimus (ir atvirkščiai). Valstybės narės taip pat turės galimybę perkelti dar 15 proc. asignavimų iš pirmojo į antrąjį ramstį aplinkos apsaugos ir klimato priemonėms (be bendro finansavimo).
Remiamos priemonės įgyvendinamos per valstybių narių akredituotas mokėjimo agentūras.
Komisija siūlo sumažinti 60 tūkst. eurų ir didesnes išmokas, taip pat privaloma tvarka riboti išmokas, viršijančias 100 tūkst. eurų vienam ūkiui.
Siūloma, kad visose valstybėse narėse, kuriose tiesioginių išmokų dydis nesiekia 90 % ES vidurkio, būtų tęsiamas 2014–2020 m. laikotarpiu pradėtas procesas ir būtų panaikinta 50 % likusio skirtumo iki 90 %.
Valstybės narės turės skirti didesnę paramą už hektarą mažiems ir vidutiniams ūkiams.
Bent 2 proc. tiesioginėms išmokoms skirtų kiekvienos valstybės narės asignavimų bus skiriama jauniesiems ūkininkams remti, pavyzdžiui, galės būti skiriama didesnė įsisteigimo
išmoka – iki 100 tūkst. eurų.
Kiekviena šalis turės užtikrinti, kad pajamų paramą gautų tik tikrieji ūkininkai.
40 proc. BŽŪP bendro biudžeto turėtų būti skirta su klimatu susijusiems
tikslams įgyvendinti.
Netaikoma
Bus detalizuota nacionalinėje plėtros programoje.Tačiau programa orientuota į ūkininkus, žemės ūkio srityje dirbančias bendroves, kaimiškųjų vietovių bendruomenes.
Bus imamasi daugiau priemonių, kuriomis ateinančių kartų ūkininkai bus skatinami verstis žemės ūkio veikla.
ES rems vietos lygmeniu taikomas sistemas, pavyzdžiui, mentorystės programas, pagal kurias jaunieji ūkininkai
semiasi žinių iš vyresnio amžiaus ūkininkų, žinių perdavimo iš vienos kartos į kitą gerinimą arba paveldėjimo
planų rengimą.
Parama bus glaudžiau susieta su vandens kokybės apsaugos taisyklių laikymusi, pesticidų naudojimo mažinimu arba skatinimu naudoti mažiau antibiotikų, taikant veiksmingesnes gyvulininkystės valdymo programas, skirtas gyvulių sveikatai ir gerovei gerinti.
Bus skatinama daugiau investuoti į bioekonomikos vystymą, nes ji turi milžinišką ekonominį ir darbo vietų kūrimo potencialą.
Pagal naująją BŽŪP bus skatinama plačiau naudoti šiuolaikiškas
technologijas bei inovacijas ir tokia veikla bus remiama.
Bus skatinama skaitmenininti kaimo vietoves: ūkius (pavyzdžiui, taikyti tiksliojo ūkininkavimo metodus) ir didesnes bendruomenes (pavyzdžiui, gerinti plačiajuosčio ryšio tinklo „paskutiniosios mylios“ jungtis).
Remiamos veiklos turės būti nustatytos nacionalinėse plėtros programose, parengtose pagal EK patvirtintą BŽUP strateginį planą.
Būsimosios BŽŪP įgyvendinimo tvarka bus gerokai supaprastinta ir modernizuota, o tai, tikimasi, duos didelės papildomos naudos ūkininkams ir visai visuomenei.
Ūkininkams siūloma pagalba bus grindžiama individualiems poreikiams pritaikytais sprendimais, daugiau dėmesio skiriant rezultatams, o ne procesui.
Būtiniausius reikalavimus viršijantiems ūkininkams bus teikiama daugiau paskatų, o už nepakankamą pažangą bus baudžiama griežčiau.
Apie programą :
https://ec.europa.eu/commission/publications/natural-resources-and-environment_lt
https://www.consilium.europa.eu/lt/infographics/covid-19-agrifish/
https://ec.europa.eu/info/food-farming-fisheries/key-policies/common-agricultural-policy/financing-cap/cap-funds_en