CPVA skaitė pranešimą Valstybės turto valdymo konferencijoje
Gruodžio 7 d. vykusioje konferencijoje „Efektyvaus valstybės turto valdymas“ daug dėmesio skirta viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) projektams. Viena iš konferencijos pranešėjų – Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) Viešosios ir privačios partnerystės skyriaus ekspertė Neringa Pažūsienė. Savo skaitytame pranešime CPVA atstovė apžvelgė Lietuvos ir ES VPSP projektų situaciją.
Pranešėja pasidalino, kad CPVA užsakymu buvo atlikta suplanuotų pažangos priemonių analizė, padėjusi nustatyti, kuriose srityse yra stebimas didžiausias finansavimo trūkumas. Išskirtos trys sričių grupės: (1) sritys, kuriose įgyvendinami žaliojo kurso reikalavimai (transportas, energetika, aplinkosauga) bei kurių įgyvendinimas kontroliuojamas Europos Sąjungos (ES) lygiu, (2) sritys, kuriose vykdomos esminės reformos (sveikata, švietimas, socialinė apsauga), o finansavimo trūkumas kelia grėsmę reformų sėkmei bei (3) sritys, kurioms jau daug metų neskiriama pakankamo finansavimo kapitalo investicijoms (viešasis saugumas, teisingumas), o finansavimas šioms sritims galimas išimtinai tik iš valstybės biudžeto.
„Visose šiose srityse, kuriose yra didžiulis finansavimo trūkumas, daug potencialo turi būtent VPSP būdu įgyvendinami projektai“, – kalbėjo N. Pažūsienė.
Pranešėja pažymėjo, kad ES daugiausia VPSP projektų rengia Prancūzija (50 projektų), Italija (32 projektai) ir Graikija (28 projektai). Preliminariais duomenimis, 2023 metais Lietuvoje įsigaliojo 3 VPSP projektų sutartys, pasirašytos 2 sutartys, parengti 4 pirkimo dokumentai, paskelbtos 4 atrankos, įvykdyta 12 atrankų.
„Sėkmingo VPSP projekto formulė susideda iš gero ir ilgalaikio planavimo, politinio palaikymo, komandos su garvežiu (projekto vadovu) priešakyje bei kompetencijos“, – konferencijos metu organizuotoje diskusijoje „VPSP projektai – iššūkiai ir galimybės“ sakė N. Pažūsienė.
Anot CPVA atstovės, visos suinteresuotos pusės iš anksto turi įvertinti savo technines, finansines galimybes ir potencialą. Abi pusės, o ypač viešasis sektorius, turi suprasti, kad kainuoja ne tik objekto pastatymas ir jo priežiūra, bet ir visas pasiruošimas, atrankos procesas, kuris gali trukti porą metų. Taip pat svarbu užtikrinti, kad pasikeitus Vyriausybei, ministerijų vadovybėms, savivaldybių taryboms ar merams projektai nebūtų stabdomi ar nutraukiami. N. Pažūsienės teigimu, sėkmei pasiekti reikalinga ir stipri kompetentinga komanda.
„Komanda turi gyventi projektu, projektas turi tapti jų vaiku, kurį jie puoselėtų, prižiūrėtų“, – teigė ji.
Visi diskusijos dalyviai akcentavo, jog šių projektų įgyvendinime svarbiausias yra būtent partnerystės aspektas.
